Jei norite suprasti Raštą pagal jame pačiame Dievo išdėstytus studijavimo principus, spustelėkite ant šios nuorodos į BIBLIJOS STUDIJŲ SVETAINĘ

2008 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis

Suakmenėjusių medžių mislė...

Grįžus iš atostogų po JAV, mintys vis sukasi apie matytą Suakmenėjusio miško parką, kuris iš mokslo pusės pristatomas kaip milijonus metų besiformavęs miškas, per laiką suakmenėjęs dėl tam tikrų veiksnių. Daugiau info apie šį buvusį mišką anglų kalba – paties parko svetainėje, kur dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje radau įdomių faktų. Faktų, kurie tarsi atsako žmonėms į klausimus tos mokslinės teorijos rėmuose. Tačiau man, netikinčiai ta oficialiąja versija, kuri paremta savaiminiu planetos bei viso, kas joje gyva, susiformavimu, tie faktai gražiai sugula su Biblijoje esančia informacija.
Jau pamačius tuos po teritoriją išsisklaidžiusius rąstus, kurie iš tiesų atrodo kaip mediniai, bet priėjęs iš arčiau pamatai, jog tai – uoliena, kilo didžiulis klausimas, kodėl jie atrodo tarsi supjaustyti žmogaus, taip, tarsi būtų paruošti žmogaus reikmėms, kodėl tie, didžiuliai, sutręšę, kai kur tuščiaviduriai rąstai neskilo kaip pakliuvę, ką matai apleistuose miškuose šiandien, kodėl nėra kitų medžio dalių – šaknų, ištįsų kamienų, šakotų medžio dalių. Tiesa, vietomis matėsi tarsi trigubo ilgio rąstų, t.y. nesusmulkintų taip smulkiai kaip kiti, bet ir jų galai buvo tiesiai nupjauti kaip ir mažųjų.
Internete paskaičiusi atsakymus į šiuos klausimus, radau atsakymą, kad tų medžio dalių iš tiesų nėra rasta. Visa, kas rasta, yra šie atskiri fragmentai. Daroma prielaida, kad tie kamienai patys suskilinėjo taip tiesiai veikiami tempimo jėgų, atseit ta uoliena taip skyla. Tačiau kodėl tada nesuskilinėjo tie du ar tris kartus ilgesni, jei jau kiti suskilinėjo?... Be to, priėjus arčiau aiškiai matosi, kad ne savaiminis tai skilimas – vienur tai ištisai lygu, kitur – tarsi pjauta iš dviejų pusių, ir per vidurį susitikta, kaip kad būna pjaunant kamieną iš dviejų pusių... Vienur tiesiau, kitur kiek įžambiau... Todėl galvokit ką norit, bet tame puslapyje pateikti atsakymai manęs neįtikina...

Tikėti tuo, kad visa tai – Didžiojo Nojaus laikų Tvano padarinys, mane verčia ne tik tai, kad rąstai tarsi žmogaus supjaustyti – taip, lyg jie buvo supjaustyti bei palikti džiovinimui, kad paskui būtų galimybė juos naudoti kurui ar kitoms reikmėms. Minėtosios svetainės atsakymų į klausimus skiltyje radau dar keletą faktų, kurie mane veda į Biblinių tiesų patvirtinimą. Visų pirma tai, kad ištyrus tuos suakmenėjusius medžius, nėra rasta medžiui būdingų sezoninių rievių. Atsakyme daroma prielaida, kad tuo metu, kai augo tie medžiai, nebuvo žemėje sezonų ir kad oras buvo labai šiltas ir prisotintas drėgmės. Mes gi tuo tarpu žinome, kad Pradžios knygoje būtent apie tokias oro sąlygas žemėje ir rašoma (Pr. 2:5-6). Lygiai taip pat rievių nerasta ir medyje, iš kurio buvo padarytas Nojaus laivas, praeitame amžiuje archeologų atrastas Ararato kalnuose – toje vietoje, kuri nurodyta Biblijoje – Pr. 8:4). Kitas faktas, kad medžiai prieš suakmenėjimą turėjo būti apsemti vandens, jog iš jų išeitų deguonis, vėlgi grąžina mane į Tvano laikus, kai viskas buvo užlieta vandeniu. Tai, kad kaip kitame pateiktame atsakyme rašoma, pats medžių suakmenėjimo procesas truko apie 100 metų, manęs neįspraudžia į milijonus metų planetos egzistavimo teoriją, ir vėlgi niekuo neprasilenkia su Biblijos tiesomis. Tokie vandens prisisunkę rąstai vėliau veikiami vulkaninių dulkių (o gal dar kitokių mums nežinomų veiksnių), per 100 metų (o gal net ir greičiau) iš organinės medžiagos virto neorganine – kvarcu su įvairiomis kitų mineralų priemaišomis...

Todėl visame tame niekaip nerandu vietos milijonams metų, į kuriuos įsikabinęs mokslo pasaulis, bandantis įminti vienokias ar kitokias mus supančio pasaulio mįsles...