Šviesa tamsoje

Kai vakare sutemsta, kai ateina naktis, pakeliu akis į žvaigždes, kurios šviečia nesuskaičiuojamoje tamsos platybėje... O tada prisimenu, kam Dievas sukūrė žvaigždes... „Dievas [...] taip pat padarė žvaigždes. Ir Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad apšviestų žemę ir valdytų dieną bei naktį, ir atskirtų šviesą nuo tamsos...“ (Pr 1, 16-18) O paskui persikeliu į pirmojo tūkstantmečio pradžią, kai buvo parašyta: „Viską darykite be murmėjimų ir ginčų [...] tarpe nedoros ir iškrypusios tautos, tarp kurios jūs spindite kaip šviesos pasaulyje“ (Fil 2, 14-15).

Ne per seniausiai sekiau Rašte šiuos du žodžius: šviesa ir tamsa. Nemažai apie juos mąsčiau, o jie savo ruožtu painiojosi įvairiose situacijose man po kojomis. Kaip žinia, Biblijoje pasaulis yra ta naktis, kurioje tikintieji visais laikais švietė tarsi tos žvaigždės, rodančios kelią kitiems... Žvaigždžių ir šviesos visais laikais buvo daug mažiau nei tamsos. Nes „žmonės labiau mylėjo tamsą negu šviesą, nes jų darbai buvo pikti.“ (Jn 3, 19) Nojaus laikais iš visų tuo metu gyvenusių milijonų tebuvo vos 8 tikintieji, vienintelis Lotas buvo teisus Dievo akyse tarp viso didžiulio pulko Sodomos gyventojų, iš visos Izraelio daugybės pas Joną Krikštytoją į dykumą atėjo tik „mažoji kaimenė“... Tad ar turėtume stebėtis, jog aplink mus tiek daug tamsos?.. Kita vertus, Pradžios knygoje rašoma, kad šviesa valdo dieną ir naktį. Ir nors tamsa gali atrodyti labai galinga, ji niekuomet nepanaikins tamsos.

Galvodama apie visa tai, bandau sau priminti tai, kas nutiko ką tik pasibaigusiais 2009-aisiais. Tai buvo iš tiesų nepaprastai vaisingi ir atradimų kupini metai. Galbūt ne veltui skaičius 9 Biblijoje yra vaisiaus ir derliaus skaičius. Labiausiai, aišku, norisi pasidžiaugti baigtu KJV Biblijos vertimu bei iš audio įrašų perkeltomis Biblijos studijavimo pagrindų studijomis. Tikėkimės, kad 2010-ieji us dosnūs laiku, ir galima bus greitu laiku pabaigti paruošti ne mažiau įdomų pamokų kursą apie Biblijos rankraščių ištakas.

Šalia visų šių džiaugsmą teikusių darbų, daug dalykų praėjusiais metais mane nustebino, tačiau iš visos jų gausos negaliu nepaminėti to, kad toje pasaulio tamsoje atradau keletą šviesų, kurios, pasirodo, buvo dar prieš man apie jas sužinant... Jei kalbant be užuolankų, turiu pasakyti, jog sužinojau, kad keletas mano draugų, su kuriais esu pažįstama nebe vienerius metus, jau gerą laiko tarpą yra mano tikėjimo broliai ir seserys. Faktas, aišku, labai džiugus, verčiantis dar kartą pasidalinti savo liudijimu bei ta istorijos dalimi, kuri buvo iki tol neatskleista. Tačiau šalia džiaugsmo, mano mintyse pradėjo suktis mintys su didžiuliu klausimu: „Kodėl?“ Kodėl aš tik dabar apie tai sužinau? Kodėl iš jų lūpų niekuomet neišgirdau savu laiku to, apie ką girdžiu dabar..? Kodėl ta šviesa, kuri turėtų nušviesti naktį, taip stropiai buvo slepiama? Ar aš man patikėtą šviesą taip pat slepiu po kokia nors žmogiška uždanga?.. Manau, ši klausimą turiu sau užduoti kasdien. Kas kartą, kai susiduriu su nauju žmogumi savo kelyje. Kas kartą, kai patenku į abejonių kryžkelę, bijodama arba likti nesuprasta, arba suprasta ne taip. Bet ar ne mums adresuotos eilutės, skelbiančios, jog mes gavome ne baimės, bet jėgos, meilės ir sveiko proto dvasią? (1Tim 1, 7)

Todėl 2010-iesiems linkiu tiek sau, tiek jums, kurie čia kartkartėmis užklystate, nebijoti būti ta šviesa, kurios jokia tamsa nugalėti negali...

Stiprybė ir silpnumas

„Ir jis man tarė: ‘Mano malonė tau yra pakankama, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume’.“ (2Kor. 12:9) 24-verių australas Nick Vujicic gimė be rankų ir be kojų. Šiandien jis - aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus, keliaujantis po visą pasaulį ir skelbiantis Dievo malonę: „Jei aš su savo aplinkybėmis galiu, tai galite ir jūs!“

Nuodėme ar auksas

Viename straipsnyje radau tokią paralelę: Kartą išminčius paklausė galingąjį: – Ką rinktumeisi: nuodėmę ar auksą? – Aš rinkčiausi auksą, – atsakė galingasis. – Tai kodėl į amžinąjį gyvenimą nešiesi nuodėmę, o pinigus palieki?

Krikščionybė ir Kinija

Kiniečių kalbos nemoku, tačiau vienas tyrinėtojas, pasigilinęs į kai kuriuos kiniečių hieroglifus, atrado labai įdomių dalykų. Pvz., ar žinot, iš ko susideda kiniečių hieroglifas, reiškiantis žodį „laivas“? O gi iš trijų stilizuotų elementų: valties, skaičiaus 8 ir burnų/asmenų...

Ar nepanašu į Nojaus arką ir jos sudėtį?.. O ar žinote, iš ko sudarytas kiniečių žodis „žmogus“?

Iš ko buvo padarytas Adomas? Ar ne iš žemės dulkių, kurioms buvo įpūsta gyvybė?..

Paralelės. Sena ir nauja

Sakoma, kad į tą pačią upę neįbrisi. Tačiau taip pat sakoma, kad istorija kartojasi, arba kad nauja – tai užmiršta sena. Abiems pastariesiems posakiams ne per seniausiai išgirdau, sakyčiau, įdomių palyginimų. Pažvelkime į grubų vienos Dievo plano atkarpos išdėstymą: Senasis pasaulis Nojaus arka 120 įspėjimo/ apsigalvojimo metų Tvanas Naujasis pasaulis O dabar štai kita Dievo plano atkarpa: Šių dienų pasaulis Mažoji kaimenė virš 2000 metų 7 suspaudimo metai Naujas dangus ir žemė. Ar jums tai neatrodo panašu? Taip kaip Nojaus dienomis Dievas paskelbė apie artėjantį tvaną ir davė žmonėms apsigalvoti 120 metų (Pr. 6:3), taip ir Jėzus, paskelbęs apie artėjančią Dangaus karalystę, apreiškė savo „ilgą kantrybę“ (2Pt. 3:15), kuri pasibaigs kaip ir tada – griausminga Dievo rūstybės kulminacija, prieš tą karalystę įkuriant. Tik tuomet tai buvo tvanas, po kurio Dievas davė žmonės vaivorykštę, kaip ženklą, kad niekumet daugiau nebeužlies visos žemės vandeniu (Pr. 9:13), na o kitą kartą tai bus 7 suspaudimo metai bei jų metu išlieta Dievo rūstybė įvairiomis negandomis, po kurių bus sukurta nauja žemė ir dangus (Apr. 21:1). Beje, Tvano metu išsigelbėjo tik 8 žmonės. Tai – mažuma – to meto „mažoji kaimenė“ (Lk. 12:23)...

Paralelės. Du medžiai.

„Ir VIEŠPATS Dievas išaugino iš dirvos visokius medžius, malonius pažiūrėti ir gerus maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo” (Pr. 2:9) „... bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo, tu nuo jo nevalgyk, nes tą dieną, kurią tu valgysi nuo jo, tu tikrai mirsi“ (Pr. 2:17) Du medžiai Edeno sode: vienas gyvybės, kitas – mirties. Visada renkamės iš dviejų kelių. Vienas visada link gyvenimo, kitas – link mirties...

Paralelės. Gyvybės kvapas.

Seniai galvojau, kad verta kažkur užrašinėti trumpas, vieno sakinio paraleles, kurios atsiveria apie gyvenimą, skaitant Raštą... Paskui pagalvojau, kodėl gi negaliu to padaryti čia? Taigi, nuo šiol, kategorijoje „paralelės” bandysiu sukaupti savo pastebėjimus, kurie nespėja išsibarstyti... „Ir VIEŠPATS Dievas suformavo žmogų iš dirvos dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą; ir žmogus tapo gyva siela“ (Pr. 2:7) Adomą gyvu padarė gyvybės kvapo įkvėpimas. Kaip ir kūdikis apie savo atėjimą į šį pasaulį supranta iš pirmojo įkvėpimo oro savais plaučiais...