Pasiklausius Džianos Džesen (Gianna Jessen) kalbos, mintyse nori nenori sukasi ši Rašto vieta: „Todėl aš gėriuosi negaliomis, priekaištais, trūkumais, persekiojimais, sielvartais dėl Kristaus, nes kai esu silpnas, tada esu stiprus.” (2Kor. 12, 10)
Džianos Džesen kalba lietuviškai.
...Aš esu įvaikinta. Mano biologinei motinai buvo 17 (kaip ir mano biologiniam tėvui), kai ji, būdama 7,5 mėnesių nėščia nusprendė kreiptis į „Planned Parenthood“ („Planuojama tėvystė“) – didžiausią abortus atliekančią instituciją, kur jai buvo patarta pasidaryti druskos abortą, atliekamą vėlyvo nėštumo metu. Druskos tirpalo yra suleidžiama į gimdą, vaikas ryja tą tirpalą, kuris jį nudegina iš vidaus ir išorės, ko pasekoje motina per 24 valandas turėtų pagimdyti negyvą kūdikį.
Dideliai visų nuostabai ir šokui, 1977 metų balandžio 6 dieną Los Andžele, abortus atliekančioje klinikoje, aš gimiau ne mirusi, o gyva.
Vienas nuostabiausių dalykų, susijusių su mano gimimo valanda, yra tas, kad dar nebuvo prasidėjusi gydytojo, atliekančio abortą, pamaina, todėl jis net neturėjo galimybės įgyvendinti savo plano, susijusio su mano gyvybe, o tiksliau - su mirtimi.
Aš žinau, kad aš esu gražiame vyriausybės pastate ir aš myliu šią šalį ( - kalba buvo pasakyta 2008 metais Australijoje, Melburne, Queens Hall salėje), taip pat ir savo pačios ( - JAV). Bet aš žinau, kad mūsų laikais yra absoliučiai politiškai neteisinga tarti Jėzaus Kristaus vardą tokiose vietose, kaip ši. Ir skelbti Jo vardą štai tokiuose susirinkimuose, nes girdėdami Jo vardą žmonės jaučiasi siaubingai nepatogiai. Bet aš išgyvenau ne tam, kad visi jaustųsi patogiai. Aš išgyvenau tam, kad mažumėlę išjudinčiau viską. Ir žinote, aš puikiai leidžiu laiką tai darydama. :)
...Taigi, kaip sakiau, aš gimiau gyva – po 18 valandų. Turėjau būti akla, nudeginta, manau, turėjau būti mirusi, bet tai niekada neįvyko. Žinote, koks dar vienas nuostabus dalykas buvo tame? Abortą atliekantis gydytojas turėjo pasirašyti mano gimimo liudijimą. Aš žinau, kas jis toks. Skeptikams, kurie manęs klausosi, noriu pasakyti – mano medicininiuose įrašuose užfiksuota: „Gimusi per druskos abortą“ – galite patikrinti. Cha! Jie pralaimėjo.
Aš surinkau informaciją apie abortą dariusį gydytoją. Jo klinika priklauso didžiausiam JAV klinikų tinklui, kurio pelnas – 70 milijonų dolerių per metus. Skaičiau vieną jo pareiškimą, kur jis sako: „Aš nutraukiau gyvybę milijonams kūdikių ir laikau tai savo aistra.“ Sakau jums tai, nes... Klausykite, ponios ir ponai, – mes esame įdomioje kovoje šiame pasaulyje – suprantame tai, ar ne. Tai kova tarp gyvenimo ir mirties. Kieno pusėje esate jūs?
...Žodžiu, slaugytoja iškvietė greitąją pagalbą ir mane nuvežė į ligoninę, o tai jau yra stebuklas, kadangi tuo metu bendroje ligoninių praktikoje (iki 2002 m.) kūdikiams, išgyvenusiems po aborto, gyvybė būdavo nutraukiama. Jie būdavo uždusinami, paliekami mirti arba išmetami... Tačiau 2002 metų rugpjūčio 5 dieną prezidentas Dž. Bušas pasirašė „Įstatymą dėl kūdikių, gimusių gyvų, apsaugos“, kad to nebenutiktų.
Jūs matote – tai ne žaidimas, tai tikra. Aš tikiuosi, kad mano mirties akimirką aš būsiu nekenčiama. Kad galėčiau pajusti Dievą ir suprasti, ką tai reiškia – būti nekenčiamam. Kristus buvo nekenčiamas. Nesakau, kad aš specialiai noriu būti nekenčiama, bet aš žinau – eidama savo gyvenimo keliu aš JAU patyriau, kad esu nekenčiama, nes aš kovoju už gyvenimą. Aš sakau: jūs nesugavote manęs, nebylus holokaustas neužmušė manęs.
Mano misija, ponios ir ponai, viena iš daugelio, yra sukelti žmonių tarpe apie tai diskusiją, kurią mes užvėlėme ir padėjome į lentyną, sakydami, kad tai nėra problema. Mes atmetėme savo emocijas ir tapome kietesni. Ar to jūs norite? Kiek jūs esate pasiruošę rizikuoti ir kiek esate pajėgūs sakyti tiesą meilėje ir malonėje, kad išstotumėte ir taptumėte nekenčiami? Argi pasaulis sukasi tik apie jus? O gal apie mane?..
...Taigi aš buvau perkelta į greitosios pagalbos slaugos namus, kur buvo nuspręsta, kad esu neypatingai miela. Kaip aš mėgstu sakyti: „Kaip gi jūs galėjote manęs nedievinti nuo pat pradžių – kas ne taip su šiais žmonėmis?“ Bet jie nemėgo manęs.
Suprantate, aš buvau nekenčiama nuo pat mano prasidėjimo. Ir manęs nekentė daug kas. Tačiau dar daugiau buvo tų, kurie mane mylėjo. O ypač Dievas. Aš esu Dievo vaikas. O Dievo vaikų negalima įžeidinėti. Turiu ant kaktos ženklą, kuris primena: būkite atsargūs su manimi, nes mano tėvas valdo pasaulį.
...Aš buvau paimta iš blogų namų ir perkelta į kitus namus, nuostabius namus - į Penės (Penny) namus. Penė sakė, kad tuo metu man buvo 17 mėnesių, turėjau 14 kilogramų „negyvo“ svorio, šalia to man buvo diagnozuota liga, kurią laikau dovana, tai – cerebrinis paralyžius. Jį sukėlė nepakankamas deguonies kiekis mano smegenyse tuo metu, kai aborto metu aš bandžiau išgyventi. Todėl dabar aš tiesiog negaliu nepaklausti: jei abortas yra viena iš moters teisių, ponios ir ponai, tai kur tuo momentu buvo mano teisės?.. Neatsirado nei vienos radikalios feministės, kuri išstotų ir šauktų, kad buvo pažeistos mano teisės ir kad mano gyvenimas tuo momentu buvo paaukotas vardan moterų teisių.
Ponios ir ponai, aš neturėčiau cerebrinio paralyžiaus, jei nebūčiau per visa tai perėjusi. Todėl kai išgirstu niekingus argumentus, kad abortas turi būti daromas tik dėl to, kad vaikas bus neįgalus, siaubas užlieja mano širdį.
Ponios ir ponai, yra dalykų, kuriuos galite sužinoti tik silpnesniųjų, esančių tarp mūsų, dėka. Ir tuomet, kai atsikratote jais, jūs liekate tie, kurie pralaimite, o ne jie. Viešpats pasirūpins silpnais, o jūs kentėsite amžinai. O kokia arogancija... kokia tobula arogancija argumente, kad stiprus turi slopinti silpną, turi nuspręsti, kas turi gyventi, o kas mirti.
Kokia arogancija... Negi jūs nesuprantate, kad jūs negalite priversti savo širdies plakti? Argi jūs nesuprantate, kad visa jėga, kurią turite, iš tiesų nėra iš jūsų? Tai Viešpaties malonė jus palaiko, net jei jūs ir nekenčiate Jo.
...Jie (daktarai) pažvelgė į mano brangiąją Peni, ir pasakė: „Iš Džianos nieko gero nebus.“ Tokie žodžiai visada „padrąsina“... Tačiau ji nusprendė neklausyti jų ir tris kartus per dieną darbuodavosi su manimi. Aš pradėjau laikyti galvą, o jie ir toliau kartojo: „Nieko gero iš Džianos nebus, ji negalės to, ano...“ Trumpai tariant, aš pradėjau vaikščioti būdama 3,5 metų – su vaikštynėmis ir įtvarais ant kojų. Aš stoviu čia šiandien šiek tiek šlubuojanti, tačiau be jokių įtvarų ir be vaikštynės. Kartais aš grakščiai nugriūnu, o kartais ir ne visai grakščiai – priklauso nuo situacijos. Bet visa tai laikau Dievo šlove.
Matot, ponios ir ponai, aš esu silpnesnė nei daugelis iš jūsų, bet tai mano pamokslas. Kokia maža tai tėra kaina, kad galiu skelbti taiką, ką aš ir darau, ir suteikti viltį.
Manau, mūsų sugedusioje pasaulėžiūroje mes nebesuprantame, kokia nuostabi gali būti kančia. Aš nesiekiu kančios, tačiau kai ji ateina, mes pamirštame, kad Dievas viską kontroliuoja ir kad Jis turi galią paversti patį apgailėtiniausią dalyką į nuostabų.
Aš atleidau savo biologinei motinai. Aš esu krikščionė. Ji – labai sugniuždyta moteris. Ji atėjo į renginį, kuriame aš dalyvavau prieš dvejus metus. Iš karto po to, kai buvo paskelbtas mano vardas, ji priėjo ir pasakė: „Labas, aš tavo motina.“
Tai buvo labai sunki diena ir, gal jums pasirodys tai kvaila, bet kol turėjau ją išklausyti, aš sėdėjau ten ir mąsčiau: „Aš tau nepriklausau, aš priklausau Kristui. Aš esu jo mergina, aš jo princesė... Todėl nesvarbu, ką tu sakai apimta savo pykčio ar betikslio įniršio, tai ne mano našta. Ir aš nenešiu.“ Visa tai sakiau sau viduje...
Ponios ir ponai, jūs turite galimybę. Labai trumpai norėčiau kreiptis į vyrus, esančius šiame kambaryje, ir padaryti kai ką, kas paprastai nedaroma. Vyrai, jūs esate sukurti didybei. Jūs esate sukurti tam, kad atsistotumėte ir būtumėte vyrais. Jūs esate sukurti tam, kad apsaugotumėte moteris ir vaikus, o ne sėdėtumėte ir nieko nedarytumėte. Jei žinote, kad žmogžudystė yra nusikaltimas, kodėl nieko nedarote?
Jūs esate sukurti ne tam, kad išnaudotumėte moteris ir apleistumėte. Jūs esate sukurti, kad būtumėte geri, didingi, maloningi ir stiprūs kovoti už kažką. Nes, vyrai, – paklausykite manęs – aš esu pernelyg pavargusi daryti tai, ką turėtumėte daryti jūs... Moterys, jūs esate sukurtos ne tam, kad būtumėte išnaudojamos, jūs neturėtumėte sėdėti nuošalyje ir stebėti, nežinodamos savo vertės. Jūs esate sukurtos tam, kad už jus kovotų. Per amžius.
Taigi, tai yra jūsų laikas. Kokiais žmonėmis jūs norite būti? Tikiu, kad nuostabiais. Tikiuosi, vyrai, kad jūs nekrisite veidu į purvą. Politikams, kurie klausosi manęs, o ypač vyrams, aš norėčiau pasakyti štai ką: Jūs esate sukurti didybei. Šalin tokią politiką. Jūs turite ginti tai, kas teisinga ir gera, – tai sakau aš, deganti mergaitė, kuri atsistojo čia tam, kad pasakytų: atėjo jūsų laikas. Kokiais vyrais jūs norite būti: Apsėstais savo šlovės ar apsėstais Dievo šlovės? Atėjo laikas užimti pergalingą poziciją. Tai – jūsų valanda. Dievas jums padės. Dievas bus su jumis. Jūs turite galimybę šlovinti ir garbinti Dievą.
Pabaigai pasakysiu štai ką... Kai kuriuos iš jūsų galbūt šiek tiek erzina, kad aš kalbu apie nieką daugiau, tik apie Dievą ir Jėzų. Bet, kaip kitaip aš galiu eiti šlubuodama per šį pasaulį, neatiduodama visos savo širdies, proto, sielos, ir jėgų Kristui, kuris davė man gyvybę. Todėl, jei manote, kad aš kvaila, tebūnie tai dar vienas brangakmenis mano karūnoje. Mano gyvenimo čia tikslas – priversti Dievą šypsotis. Tikuosi, kad tai, ką pasakiau, turi prasmę. Visa tai atėjo iš mano širdies. Dievo palaimos jums.
P.S. viename interviu Džiana išsako dar vieną taiklią mintį: šiame pasaulyje, kur visi deklaruoja begalinę toleranciją ir laisvę kiekvieno įsitikinimams, yra toleruojama viskas, išskyrus krikščionybę.
