Tikiu savaip...

Per šventes teko nemažai išgirsti įvairių žmonių nuomonių tikėjimo tema. Vieno jų sąmonė nuo vaikystės persmelkta katalikybės stereotipų, ir jis sako: „Na, turbūt tik tokie doruoliai, kaip ... nueis į dangų. O aš kas? Tiesiog eilinis nusidėjėlis“... Dar buvo mergina, kurios mamą neseniai „suvalgė“ vėžys – taip dažnai šiais laikais pasitaikanti liga. Kai ji buvo užklausta apie tikėjimą, ji pasakė: „Apie Dievą aš turiu savo nuomonę, ir tikiu savaip... Aš nemeluosiu, aš tikiu, kad jis yra, pasitikiu juo, tačiau aš neinu į bažnyčią, nesu labai religinga... Tikriausiai tai labai blogai, bet manau kad kiekvieno žmogaus teisė rinktis... As labai pykstu, kad Dievas pasiėmė mano mamytę... Labai neteisingas mūsų gyvenimas – atima tuos žmones, kurie yra labai geri...“ Į tai merginai vienas mano pažįstamas atrašė laišku, kuriuo leido pasidalinti... Manau, jis atsako į klausimą ir minėtam „eiliniam nusidėjėliui“... Be to, net neabejoju, kad kažkam tai gali būti ne blogesnis atsakymas į jų keliamus klausimus... Atsakymas į laišką: „Nieko baisaus, kad nesi religinga, sakyčiau netgi labai gerai. Religija – tai žmogaus sugalvotas būdas garbinti Dievą, kuris nesusijęs su tikru tikėjimu, užrašytu Biblijoje. Jei pastebėsi, visos pasaulio religijos mini Dievo vardą, tačiau visos yra skirtingos. Vien tai parodo, jog tai – netikra. Tai atspindi vien tos vietos kultūrą, žmonių įsitikinimus, prietarus, tradicijas, apeigas ir t.t. Po Kristaus mirties ir prisikėlimo Jo apaštalai skelbė žmonėms jiems patikėtą žinią. Jie nieko kito neskelbė, tik Dievo žodį, kuris skirtas kiekvienam paprastam žmogui, o ta žinia skirta sielų išgelbėjimui. Ta žinia netrukus buvo užrašyta į Bibliją graikų kalba, o vėliau išversta ir į kitas kalbas. Visas tas procesas tęsiasi ir toliau – žmonės (nebe apaštalai) toliau skelbia tą pačią žinią. Tie, kurie tiki ta žinia, tų žmonių sielos išgelbėjamos iš pragaro, ir jiems dovanojamas amžinas gyvenimas. Visi tie, kurie tiki Biblija, tiki tuo pačiu, nes visiems skelbiama ta pati žinia. Tikėjimas Biblija neturi nieko bendra su religija. Mes tikime surašytais Dievo žodžiais, kuriuose yra tiesa, kai religija tuo tarpu yra kilusi iš žmonių. Paimkime kad ir katalikybę. Tai – žmogaus sukurta religija, kilusi iš pagonių papročių. Katalikai meldžiasi už mirusius, garbina Dangaus Karalienę, garbina statulas ir t.t. Biblijoje rašoma apie tokią pačią veiklą, kurią darė pagonys prieš tūkstantmečius, ir Dievas smerkia tokius dalykus – tokia veikla Jam yra pasibjaurėjimas. Jei domėjaisi istorija, nuo 500 iki 1600 metų buvo tamsūs laikai. Romos katalikai valdė visą pasaulį. Valdžia buvo religijos rankose, nebuvo valstybinės valdžios, kaip šiandien, viską valdė ne karalius, ne prezidentas, bet Popiežius. Tais laikais buvo uždrausta skaityti Bibliją, buvo žiauriai persekiojami tikintieji Biblija. Pas ką rasdavo namuose Šventąjį Raštą, tą bausdavo mirties bausme. Vienas žmogus 1500-aisiais metais išvertė Raštą į anglų kalbą, už ką jis buvo sudegintas ant laužo. Visus žmones, kurie tikėdavo Dievo žodžiais, surašytais Biblijoje, taip pat sudegindavo ant laužo. Čekijoje viduramžiais gyveno apie 4 milijonus gyventojų, bet po katalikų kryžiaus žygių jų beliko vos 800 000. 3,2 milijono buvo išžudyti, nes jie tikėjo Biblijos skelbimu. Ir tas sąrašas nesibaigiantis... Štai kas atsitinka, kai valdo religija. Religija priešinasi Dievo žodžiui ir nekenčia tų, kurie tiki Dievo žodžiais bei juos skelbia. Tai aiškiai liudija kruvini istorijos puslapiai. Dėl tavo mamytės – Dievas čia niekuo dėtas. Tavo mamytę numarino vėžys. Kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, jie gerai sutarė su Dievu. Bet vėliau jie nusidėjo, ir tada Dievas juos prakeikė. Nuo to laiko visi žmonės gimsta nuodėmingi, nes visi yra Adomo ir Ievos palikuonys. Dėl to žmonės ir serga, kaip Biblijoje rašoma: „Visa kūrinija yra gedimo vergovėje“. Tavo mamytė susirgo ne todėl, kad Dievas ją norėjo pasiimti, bet todėl, kad ji „sugedo“. Mes visi gimstame paveldėdami iš Adomo prakeikimą. Kiek žmonės besukurtų vaistų, vis tiek atsiranda ligos, kurios žmogų nugali. Miršta kūdikiai, paaugliai, jauni žmonės, kaip tavo mama. Visa tai – gendančios kūrinijos pasekmės. Dievas neatima žmogaus gyvybės, nepasiima nei vieno pagal savo norą. Tai gendančios kūrinijos procesas, kaip ir visi kiti gamtos dėsniai, kurie, beje, yra Dievo sukurti. Dievui rūpi ne mūsų kūnų būsena, o mūsų siela. Siela Dievo akimis nepalyginamai svarbesnė, nes kūnas gyvena labai trumpai, o siela – amžinai. Dievas gelbėja žmonių sielas nuo amžinosios kančios pragare per tą senąją gerą žinią, kurią skelbė apaštalai po Kristaus prisikėlimo, o dabar ją toliau skelbia Biblijos tikintieji – tai, kad Kristus mirė už mūsų nuodėmes, kad savo krauju mus atpirko iš pražūties. Gerų žmonių nėra. Biblijoje aiškiai apie tai rašoma. Jei mes būtume geri, Dievui nebūtų reikėję siųsti Savo Sūnaus, kad Jis mirtų už mūsų nuodėmes. Pagalvok apie tai...“