Žvilgsnis už Rašto ribų

Anksčiau kažkaip vis nerasdavau progos paskaityti Jėzaus amžininkų rašytų veikalų – į Raštą neįtrauktų, Dievo neįkvėptų knygų. Tačiau šį kartą, radusį pas Daktarą Tomo evangeliją, nusprendžiau pasinaudoti proga ir pažiūrėti, kas gi tai per knyga. Net nežinau, kaip vertinti tokį veikalą, kuriame iš tiesų, mano akimis žiūrint, nėra praktiškai nieko naujo, ko nebūtų pasakyta kitose keturiose, Dievo įkvėptose, evangelijose ar Senajame Testamente. Negana to, kaip minusas man pasirodė tai, kad dialogai yra išimti iš konteksto, kas Biblijoje yra nepaprastai svarbu. Dėl to viskas, nors ir pažįstama, tampa padrika, fragmentiška ir mažiau informatyvu. Pasigedau ir sąsajų su Senuoju Testamentu. Lieka nebeaišku, kam Jėzus adresuoja savo žodžius: Izraelio tikintiesiems (vadinamai „mažajai kaimenei“, sekusiai juo), jį atmetusiems Iraelio lyderiams ar žydų tautai nepriklausiusiems pagonims. Iš viso to sunku susidaryti įspūdį, koks Jėzaus santykis į šias tris žmonių grupes, kurios taip ryškiai atskirtos Biblijoje. Lygiai taip pat neaišku, kaip laiko perspektyvoje visa tai išsidėstę – ar vieni bei kiti nurodymai duodami įgyvendinti iki Kristaus mirties, ar po jo prisikėlimo, ar tam metui, kuris seks po Paėmimo, t.y. Suspaudimo laikams, ar tuomet, kai bus įkurta Dievo karalystė žemėje... Be to, kad jau vadinasi evvangelija, pasigedau joje būtent pagrindinio dalyko – evangelijos :) Tad... Visumoje – pasiskaityt smalsumo dėlei gal ir įdomu, bet didelės vertės šiuose Tomo užrašuose neįžvelgiau... Ypač, kaip jau minėjau, dėl to, kad iš principo neradau joje nieko, ko nebūtų kitose keturiose evangelijose, aprašančiose Jėzų Kristų kaip Karalių (Mato ev.), tarną (Morkaus ev.), žmogų (Luko ev.) ir Dievą (Jono ev.)...