Gyvenimas Kristuje. 9. Malda Dvasioje.

Kaip tuo tarpu su malda? Ar mes turime melstis savaip, ar Dvasia mus moko kaip tai daryti? Vieni melsdamiesi prašo, kad Dievas išgydytų, kiti – kad Dievas atleistų nuodėmes, dar kiti – kad Dievas surastų gyvenimo draugą, darbą, kad Dievas atskleistų Savo valią ir t.t. Visi tie dalykai svarbūs, nes mes su jais susiduriame. Tačiau, kaip bebūtų keista, Dievas į mūsų maldos prašymus jau yra atsakęs Dievo žodyje – Biblijoje yra visi atsakymai. Kai mes susergame, mes žinome, kad Dievas mums sako, jog gyvename gendančiuose kūnuose, ir mūsų išorinis kūnas nyksta diena iš dienos. Todėl mes Jo neprašysime mūsų išgydyti, nes Jis to nedarys. Mes verčiau paklausysime Jo patarimo laiške Timotiejui: „Nebegerk vien vandens, bet naudok truputį vyno dėl savo skrandžio ir savo dažnų negalavimų” (1Tim. 5:23). Timotiejus turėjo skrandžio negalavimų, todėl Paulius jam patarė pasigydyti vynu (greičiausiai jis tai sužinojo iš gydytojo Luko, kuris su juo visur keliavo). Taip Dievas mums pataria patiems pasirūpinti savo kūnų sveikata. Jums reikia nuodėmių atleidimo? Maldoje to prašyti tikrai nereikia, nes Dievas mums jau atleido, jeigu mes patikėjome Kristaus auka ant kryžiaus už mūsų nuodėmes. Prieš du tūkstančius metų, kai mūsų dar nebuvo, Kristus ant kryžiaus sumokėjo pilną mokestį už visas mūsų nuodėmes, kurias mes padarėme, kurias darome ir kurias dar darysime. Jis sumokėjo už visas mūsų nuodėmes, todėl melstis ir prašyti, kad Dievas atleistų, būtų tas pats, kas netikėti Dievo žodžiu, kuriame rašoma: „Būkite vienas kitam malonūs, minkštaširdžiai, atleisdami vieni kitiems, kaip ir Dievas dėlei Kristaus jums atleido“, „kaip Kristus jums atleido, taip ir jūs atleiskite“, „ir jus, mirusius savo nuodėmėse ir jūsų kūno neapipjaustyme, jis atgaivino kartu su juo, atleidęs jums visus nusikaltimus” (Ef. 4:32; Kol. 3:13, 2:13). Jeigu jūs ieškote gyvenimo draugo, jums Dievas sako Laiške korintiečiams, kad reikia ieškoti tikinčiojo, kuris yra Viešpatyje: „...ji yra laisva būti ištekėjusi už ko ji nori; bet tiktai Viešpatyje“ (1Kor. 7:39). Neišgelbėtas žmogus jums netinka, o visa kita – jūsų skonio reikalas – rinkitės tai, ko jūs norite, kas jums priimtina. Jeigu jūs ieškote darbo, Dievas jums Laiške tesalonikiečiams ir Laiške efeziečiams sako: „Mes jums įsakėme tai, kad, jei kuris nenori dirbti, tai tas neturi ir valgyti“. „Tas, kuris vogė, tegul nebevagia, bet verčiau tegul jis triūsia, dirbdamas savo rankomis gerą dalyką, kad jis turėtų ko duoti tam, kuris turi poreikį“ (2Tes. 3:10; Ef. 4:28). Dievas nesuras darbo, bet jis be abejonės nori, kad jūs uždirbtumėte savo ir šeimos išlaikymui, nes „kas neaprūpina savųjų, o ypač savo namiškių, tas yra išsigynęs tikėjimo ir yra blogesnis už netikintįjį“ (1Tim. 5:8). Jeigu jūs norite sužinoti Dievo valią, jums nereikia to prašyti maldoje, nes Dievas jau ją atskleidė Laiške Timotiejui: „Nes tai yra gera ir priimtina akyse Dievo, mūsų Gelbėtojo; kuris nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir ateitų į tiesos pažinimą“ (1Tim. 2:3). Dievas nori išgelbėti žmones, ir kad jie pažintų tiesą. Jeigu jūs išgelbėtas, tuomet jums reikia pažinti tiesą – studijuoti Bibliją ir stengtis atvesti kitus į išgelbėjimą bei pažinimą – štai tokia jums yra Dievo valia. Žinant tokius dalykus, mums nebereikės melstis ir prašyti to, ko nereikia. Laiške efeziečiams rašoma, kokia turi būti mūsų malda: „Visada melsdamiesi Dvasioje...” (Ef. 6:18). Mes turime melstis Dvasioje, tai yra tais žodžiais, kuriais Dvasia mus moko Pauliaus laiškuose. Mes vaikštome ne pagal kūną, bet pagal Dvasią, mes vaikštome ne pagal savo pačių sugebėjimus ir mąstymą, bet pagal Dvasios mokymą ir galią. Dvasia mus veda, moko ir stiprina per Dievo žodį, todėl ir mūsų malda turi atitikti Dievo žodžio mokymą. Geriausias maldos Dvasioje pavyzdys yra Pauliaus maldos už tikinčiuosius, surašytos jo laiškuose. Paulius savo laiškuose užrašė Dvasios įkvėptus žodžius (visas raštas yra Dievo įkvėptas – 2Tim. 3:16), todėl ir jo surašytos maldos yra Dvasios žodžiai. Paulius meldžiasi už efeziečius: „Todėl ir aš, išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir meilę visiems šventiesiems, nepaliauju už jus dėkoti, minėdamas jus savo maldose; kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią jo pažinimui, apšvietus jūsų pažinimo akis; kad jūs pažintumėte, kokia yra jo pašaukimo viltis ir kokie jo paveldo šlovės turtai šventuosiuose, ir kokia beribė jo jėgos didybė mums, kurie tikime pagal jo galingos jėgos veikimą“. „Dėl šios priežasties aš lenkiu savo kelius mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, iš kurio yra įvardinta visa šeima danguje ir žemėje, kad jis pagal savo šlovės turtus paskirtų jums būti sustiprintiems galybe per jo Dvasią vidiniame žmoguje; kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse; kad jūs, būdami įšaknyti ir įtvirtinti meilėje, galėtumėte su visais šventaisiais suvokti, kas yra plotis, ilgis, gylis ir aukštis; ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad jūs būtumėte pripildyti visa Dievo pilnatve“ (Ef. 1:15,3:14-19 ). Paulius meldžiasi už filipiečius: „Ir aš meldžiu tai, kad jūsų meilė vis labiau ir labiau gausėtų pažinimu bei visokeriopu nuovokumu; kad jūs išmėgintumėte dalykus, kurie yra geriausi; kad jūs būtumėte nuoširdūs ir be pažeidimo iki Kristaus dienos; būdami pripildyti teisumo vaisių, kurie yra per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui” (Fil. 1:9-11). Paulius meldžiasi už kolosiečius: „Dėl šios priežasties ir mes, nuo tos dienos, kai tai išgirdome, nesiliaujame melstis už jus ir trokšti, kad jūs būtumėte pripildyti jo valios pažinimo visa išmintimi ir dvasiniu supratimu; kad jūs galėtumėte vaikščioti verti Viešpaties, pilnai patikdami, būdami vaisingi kiekvienu geru darbu ir augdami Dievo pažinimu; sustiprinti visa galybe pagal jo šlovingą jėgą visam kantrumui ir ilgai kantrybei su džiaugsmu; dėkodami Tėvui, kuris padarė mus tinkamus būti šventųjų paveldo dalininkais šviesoje...” (Kol. 1:9-12). Įdėmiau pasigilinus į Pauliaus maldas už tikinčiuosius, galima pastebėti, kad jis nori, jog tikintieji pažintų tiesą, joje atskleistą Dievo valią, kad būtų sustiprinti Dievo galybe vidiniame žmoguje ir kad, turėdami pažinimą, jie vaikščiotų patikdami Viešpačiui, darydami gerus darbus. Paulius Dvasioje nesimeldė ir neprašė Dievo, kad Jis išgydytų tikinčiuosius, kad Jis pakeistų jų gyvenimo aplinkybes, kad Jis jiems padėtų pašalindamas sunkumus arba kad Jis parodytų tikintiesiems įvairius ženklus, kuriais būtų galima sekti. Mūsų malda nesusijusi su mūsų išoriniu žmogumi ar su mūsų gyvenimo aplinkybėmis, ji yra skirta mūsų vidinio žmogaus tobulinimui. Tai yra būtent tai, ko Dvasia siekia mūsų gyvenimui, kad mes pažintume tiesą, atnaujintume savo mąstymą ir pagal ją gyventume, „nes mes esame jo darbas, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė, kad mes juose vaikščiotume” (Ef. 2:10). Malda nėra priemonė, kuria pasinaudodami mes ką nors gausime iš Dievo. Mes viską jau turime iš Jo gavę, mes esame palaiminti visais dvasiniais palaiminimais Kristuje (Ef. 1:3), mums nieko nebetrūksta, mes turime surašytą visą Dievo valią, kurią mums belieka pažinti iš Rašto. Malda mums reikalinga, kad mes tas pažintas tiesas sau primintume kalbėdami su savo Tėvu ir Jam už tai dėkotume. Apaštalas Paulius rašo tesalonikiečiams: „Be paliovos melskitės“ (1Tes. 5:17). Namuose, darbe, tarp žmonių mes nuolatos turime sau priminti, ką moko Dievo žodis ir su Tėvu apie tai kalbėti, kad mes negyventume pagal kūną. Aš turiu nuolat galvoti ir elgtis ne taip, kaip aš noriu, bet kaip Dievas nori; aš turiu vykdyti ne savo, bet Tėvo valią. Taip pastoviai mes savo mąstymą bei elgesį turime pakeisti Dievo mąstymu. Todėl mums yra labai svarbu pastoviai skaityti Bibliją, taip atnaujinant savo mąstymą, kad mes turėtume savo viduje Dievo žodį, suteikiantį mums reikiamą išmintį, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, ką kalbėti joje ir kaip elgtis. Malda – tai mūsų kasdienis vaikščiojimas bendravime su Tėvu, kai mes, susidurdami su kasdienybe, vadovaujamės ne savo, bet Biblijos suteiktu mąstymu.